Vynmedžių genėjimas

Jau senovėje žmonės pastebėjo, kad ant atsitiktinai asiliuko apėstų krūmų, kitais metais užaugdavo didesnis derlius, uogos būdavo stambesnės. Vynmedis yra daugiametė liana ir laisvai augdama pakyla į aukščiausius medžius. O auginant vynmedį kaip kultūrinį augalą, genint – jam suteikiamos įvairios krūmo formos.
Auginant vynmedžius naudojamos atramos, o krūmai formuojami įvertinant konkrečios veislės savybes ir vietovės sąlygas.
Vynmedžio forma palaikoma kasmet genint ir pririšant šakas prie atramų. Pietiniuose kraštuose paplitusios krūmų formos aukštu kamienu, o kur vynmedžius reikia dengti žiemai, naudojamos formos žemu kamienu, arba bekamienės.
Vynmedžių genėjimas – pats sudėtingiausias ir atsakingiausias darbas vynuogyne. Pradedančiąjam vynuogininkui reikia įsidėmėti, kad deranti vynmedžio dalis yra pernykštis ūglis (ant jo aiškiai matosi pumpurai).
Negenimi krūmai greitai sutankėja, priauga plonų ūglių, kurie nepakankamai sumedėja. Uogos blogiau užsimezga, smulkėja ir būna prastesnės kokybės. O per daug nugenėtas vynmedis gali visai nederėti.
Genima sekatoriumi, stengiantis, kad pjūvis būtų kuo mažesnio paviršiaus ir lygus. Ūglis trumpinamas per tarpubamblio vidurį. Visiškai šalinant pernykštį ūglį kerpama prie pat jo pagrindo, nepažeidžiant senesnės medienos. Daugiametes šakas šalinant paliekama 5-10 mm.
Kiekvienais metais pašalinama 70–90% pernykštės medienos.
Priklausomai nuo derančiųjų ūglių trumpinimo ilgio, skiriamas trumpasis (iki 4 pumpurų), vidutinis (5 – 8 pumpurai) ir ilgasis (9 ir daugiau pumpurų) genėjimai.
Trumpai genėti galima tas veisles, kurių pumpurai prie ūglių pagrindo derantys. Dalies veislių pirmieji du ūglių pumpurai nederantys, todėl juos nugenėjus trumpai, praktiškai neturėsim derliaus.

Pagrindinis vynmedžių genėjimas atliekamas rudenį, pasibaigus vegetacijai. Siūlome susipažinti su dviem genėjimo būdais, tinkamais auginant vynmedžius Lietuvos klimatinėmis sąlygomis. Tai gulsčiasis kordonas ir vėduoklė.