Kolekcija pradėta kaupti nuo 2004 metų. Šiuo metu yra 109 veislės: 58 desertinės ir 51 vyninė (kiekvienos veislės po 2 krūmus). Vynmedžiai auginami lauko sąlygomis. Kai kurių veislių uogos nepilnai prinoksta mūsų sąlygomis, bet auginamos palyginamiesiems tyrimams. Nuo pirmųjų kolekcijos metų buvo fiksuojami šie vynmedžių metinio vystymosi etapai: sulčių tekėjimo pradžia, pumpurų prasiskleidimo laikas, žydėjimo pradžia, uogų sunokimo laikas ir lapų nukritimo data (tai paprastai būna stipresnės šalnos pasekmė, o ne dėl  natūralios vegetacijos pabaigos).
Nuo šių metų planuojama fiksuoti ir kitus vynmedžių vegetacijos etapus, vynuogių charakteristikas, agrometeorologines sąlygas kolekcijos augimo vietoje.

Fenologiniai stebėjimai. Metinis vynmedžio vystymosi ciklas tampriai susijęs su aplinkos sąlygomis. Todėl atskirų fazių pradžia ir jų eiga skirtingais metais gali gerokai kisti.
Vegetacinis periodas nuo sulčių tekėjimo pradžios iki lapų kritimo trunka apie 200 dienų. O vegetacijos periodas nuo pumpurų išsiskleidimo iki visiško uogų sunokimo: labai ankstyvų veislių 100 dienų, vėlyvųjų – iki 150 dienų.
Žinodami vidutinius daugiamečius duomenis, charakterizuojančius konkrečios vietovės klimatą ir čia auginamų veislių biologines ypatybes, galime apytikriai nuspėti atskirų fazių vystymosi eigą.
Veislės biologinių savybių ir jos reikalavimų aplinkos sąlygoms ištyrimui, būtina atlikti fenologinius stebėjimus.
Sulčių tekėjimo pradžios nepavyksta užfiksuoti tuo atveju, kai vynmedžiai žiemai užpilami žeme. O rudenį dėl šalnų nukritus lapams, mūsų sąlygomis nepavyksta užfiksuoti natūralios vegetacijos pabaigos. Todėl, dažniausiai fenologiniai stebėjimai atliekami laikotarpiu nuo pumpurų sprogimo iki visiško uogų sunokimo.

Mūsų sąlygomis anksčiausiai pradeda tekėti sultys Alfai, ji pirmiausiai ir pražysta (vidutiniškai birželio 10 d.), todėl auginant daugiau vynmedžių naudinga turėti šios veislės krūmą kaip „atskaitos tašką“.