Lietuviški arbūzai

Arbūzų selekcijaArbūzų „Kiemintai“ auginimas

Tai mano 1977 metais pradėta kurti arbūzų veislė, sukryžminus „Ogoniok“, „Novosibirskij rannij“, „Astrachanskij“ ir „Chersonskij“ veisles. Vėliau įliejau kanadietiškos mažasėklės veislės „kraujo”.
Sėklas imu iš sveikiausių, derlingiausių, ploniausia žieve, saldžiausių, tamsiai žalia spalva vaisių.
Balandžio pabaigoje, gegužės pirmosiomis dienomis, sėklas užmerkiu silpname kalio permanganato tirpale. Po paros tirpalą nupilu ir kasdien perplaunu virintu drungnu vandeniu. Sėklas uždengiu šlapiu skudurėliu. Laikau +25°C temperatūroje, ne žemesnėje. Kas dieną perplaudamas skudurėlį, atrenku dygstančias sėklas ir sodinu į vazonėlius. Žemė vazonėliuose turi būti puri, nesupuolanti. Geriausiai daržo žemės, lapinės ir durpių mišinys. Vazonėliai nedidesni kaip 8–10 cm skersmens, kad šaknys stipriai apraizgytų žemę ir sodinant ji nenubyrėtų.
Kai šiltnamyje išauga 3-5 tikrieji arbūzų lapai, sodinu į lauką, bet būtinai laukiu pilno pastovaus atšilimo. Tai būna pirmosios birželio dienos, geriau 4-5 birželio. Prieš sodinimą vazonus išnešu 3-4 dienoms į lauką augalų grūdinimui atvirame ore. Jei reikia nakčiai pridengiu agroplėvele.
Sodinu į 1,2 m pločio ežias 1,5 m atstumu. Žemė turi būti puri – smėlis, juodžemis, priemolis, bet ne durpinė. Durpinėje žemėje augančius puola ligos ir augalai gali sunykti. Augimvietė turi būti apsaugota nuo šiaurinio vėjo, šilta ir neturi būti jokio šešėlio ištisą dieną.
Žemę prieš ardamas ežias pabarstau kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais. Praėjusiais (2010) metais kastuvu kas 1,5 metro kasiau apie 35 cm gylio duobutes, dėjau perpuvusio arklių mėšlo, užpyliau trupučiu žemės ir sodinau daigus. Labai pasiteisino. Duobutes galima užpilti ir kompostu.
Kad daigai greičiau prigytų, po 10 dienų galima palaistyti amonio salietros tirpalu.
Šakų neskabau ir negeniu. Tik į tarpežius tįstančias virkščias permetu į ežios vidurį. Purenu kauptuku, spyruoklinėmis arklinėmis akėčiomis. Pagrindinė derliaus masė sunoksta rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo pradžioje. Vienas augalas išaugina 1-3 vaisius. Sveria jie nuo 3 kg iki 6-7 kg. Vidurkis 4-5 kg. Rekordininkai 10-12,5 kg.
Sunokusių vaisių apačia iš baltos keičiasi į geltonai oranžinę, o sprigto garsas iš skambaus į duslų. Rudenį, nesunokusius užaugusius arbūzus galima baigti nokinti saulėtoje, šiltoje, sausoje patalpoje.
Ši nauja arbūzų veislė visai tinkama išauginti Lietuvoje geros kokybės vaisius, bet norint turėti pelno, dar su šia veisle reikia padirbėti keletą metų lauko sąlygomis.

Konstantinas Nedzveckas
Kaišiadorių raj.

Comments are closed.