Selekcija

Atsparių ligoms ir kenkėjams vynmedžių veislių selekcijos istorija susijusi su Amerikos žemyno atradimu. Europos jūrininkai šiame žemyne aptiko gausybę vietinių (aborigeninių) vynmedžių, kurie sudarė ištisus masyvus (tankumynus). Ir todėl tą vietovę pavadino Vineland (vynmedžių žemė). Laukiniai vynmedžiai vėliau tapo pirmaisiais augalais, kuriuos europiečiai ėmėsi kultūrinti.

Yra žinoma, kad kai kurie persikėlėliai europiečiai augino laukinius amerikinius vynmedžius, o prancūzai persikėlėliai nesėkmingai bandė auginti europines veisles – jos žūdavo nuo filokseros (šaknų ir lapų kenkėjo).

Į ilgą amerikinių veislių sukūrimo procesą buvo įtrauktos visos vietinių vynmedžių rūšys su valgomomis uogomis. Tokiu būdu buvo sukurtos mums ir dabar žinomos veislės: Fredonia (V.labrusca rūšis),  Minnesota (V.riparia), Norton (V.aestivalis) ir kt.

Įvežtos iš Europos V.vinifera veislės taip pat dalyvavo Amerikos vynmedžių genofondo praturtinime – buvo sukurti tarprūšiniai hibridai ne tik kryžminant skirtingas amerikines rūšis, bet ir tarp skirtingų žemynų rūšių.

Pavyzdžiui, hibridinė veislė Isabella (1816 m.) atsirado atsitiktinai apsidulkinus V.labrusca žiedams V.vinifera žiedadulkėmis, o mums gerai pažįstama Alfa ( sin. T.Ivanausko rastinukė) – V.labrusca žiedams apsidulkinus V.riparia žiedadulkėmis (reiškia T.Ivanausko rastinukė yra šimtaprocentinė „amerikietė“). Mūsų krašte taip pat nuo seno auginama Lidija yra anksčiau minėtos veislės Isabella sėjinukas (V.labrusca x V.vinifera).

Tačiau amerikiniai  hibridai nepasižymėjo geromis savybėmis – kekės ir uogos buvo mažos, prastos kokybės, sunokdavo ne vienu metu.

Iš Europos į Ameriką atvežti sodinukai žūdavo nuo filokseros ir ligų, o amerikinės veislės Europoje buvo nekonkurencingos dėl savo prastos kokybės.

Todėl abiejuose žemynuose buvo pradėta „idealių“ veislių selekcija, kuri turėjo apjungti amerikinių  vynmedžių atsparumą ir europinių  kokybę.

Šias pastangas ypatingai paspartino iš Amerikos į Europą papuolusi ir masiškai išplitusi filoksera ir grybinės ligos – tikroji ir netikroji miltligės.